piesčiokas

piesčiõkas sm. (2) 1. Rmš, Krok, Šk žr. piesčius: Seniau piesčiõkais piestose miežius grūdome Al. Namieje piesčiõkais grūsdavo kruštinę PnmA. Dabar jau galim sudeginti tuos piesčiokus, malūne greičiau ir geriau padaro Gž. Piesčiokù kap kirtau pieston, tai visi miežiai išlakstė Ūd. ^ Ot merga – kojos kap piesčiõkai! Mrj. 2. ppr. pl. Mrj prk. apie storas, gramozdiškas kojas.